Turbūt visiems yra tekę susidurti su tokios filosofijos buhalteriu.
Ką gavo, tą suvedė, nes:
- Jau 100 kartų prašė ir prarado viltį gauti viską ko reikia
- Turi tiek klientų arba darbų, kad gilintis į trūkstamų dokumentų sąrašą fiziškai nėra laiko
- Neturi kompetencijų suprasti, ko trūksta
- Tiesiog laikosi nuostatos, kad labai formaliai vadovausis sutartimi, kur parašyta: ką gavome, tą ir suvedėme.
Mūsų komandos filosofija tokia:
- Mes apskaitą tvarkome ne formaliai, tad jei kokių dokumentų trūksta, mes apie tai informuojame klientus.
- Klientus informuojame nuolat, o ne metams pasibaigus.
- Jei matome, kad klientas nuolat susiduria su trukdžiais laiku pateikti dokumentus, kartu ieškome būdų išvengti užstrigimų.
- Na o su vadovais, kurie net nenori įsitraukti į savo įmonės apskaitos procesų sklandumo ir kokybės užtikrinimą, mes atsisveikiname.
Mes turime tokią 3 laško taisyklę savo komandoje: jei jau rašau 3 laišką klientui su tuo pačiu prašymu, tai laiško kopiją gauna įmonės vyr. buhalteris. Jam tai yra signalas, kad buhalteris turi iššūkių su dokumentų gavimu. O jei jau su vyr. buhalterio įsitraukimu tenka siųsti 3 laišką, kopiją gauna mūsų įmonės vadovė. O toks laiškas vadovei yra rimtas signalas, kad reikia pagelbėti komandai ir klientui rasti bendrą kalbą. Nes bendradarbiavimas turi būti sklandus ir patogus abiem pusėm.
O kaip jūsų buhalteris? Suveda ką gavo, ar yra kaip tik tas, kuris rašo 100 kartų kol gauna ko jam reikia?